Pasaka
Seniai, seniai…
Žemės planetoje gyveno didelė galinga tauta, kuri vadinosi SARMATIJA. SARMATAI, matydami gamtos tobulybę įžiūrėjo Dievą kiekvienoje žolelėje, kiekviename medžio lapelyje, kiekvienoje gyvoje būtybėje, žvaigždėse ir saulėje bei visuose gamtos reiškiniuose. Gyveno jie puoselėdami DARNĄ su savimi ir juos supančiu pasauliu. Kad nepakenkti savo aplinkai – jie nestatė betoninių statinių, neteršė savo oro išmetamomis dujomis ir nenuodijo geriamo vandens chemikalais. Pagarbiai stebėjo gamtą ir švęsdavo jos ciklų šventes: Jorę, Rasas, Lygiadienį,ir Kūčias (kai saulė pasuka vasaros link “pagimdydama naują gyvybę gamtoje”, atnešdama naują šilumą ir gėlių žydėjimo metą). Augino sarmatai bites, dovanojo jas draugams tuo pavadindami juos bičiuliais. more…


